penkeilis

penkeĩlis, -ė adj. (2) 1. žr. penkiaeilis: Dvieilių miežių yr daug, ketureilių, penkeĩlių ir šešeilių – retai kame Šts. 2. sudarytas iš penkių eilučių: Eilėraščiai parašyti penkeiliais posmeliais rš.